Ši programa kviečia klausytojus į muzikinį dialogą tarp Europos klasikinės tradicijos ir savitų lietuvių kompozitorių kūrybinių vizijų. Skirtingų muzikinių epochų ir krypčių kūrinius jungia muzikinės minties paieška – senuosiuose Europos žymiųjų klasikų kūriniuose rasime aiškumą, struktūrą, o lietuviškosiose vizijose – individualią raišką, tam tikrus eksperimentus ir unikalų garsinį pasaulį.
J. S. Bacho Preliudas ir Fuga cis – moll iš GTK 2 tomo atskleidžia polifoninio mąstymo gelmę, nuolatinius balsų dialogus bei vidinę muzikinės struktūros darną. L. van Beethoveno sonata šią tradiciją praturtina dramatiškumu, trykštančia jaunatviška energija bei kontrastingų charakterių kaita.
Vytauto Bacevičiaus „Premier mot“ (,,Pirmasis žodis'') atveria duris į savitą, vidinės laisvės ir kūrybinio ieškojimo kupiną muzikinį pasaulį. Bacevičiaus kūryboje susitinka modernios idėjos ir individualus, unikalus meninis mąstymas. Jo muzika veržiasi iš nusistovėjusių formos ribų, ieško naujų garsinių spalvų, netikėtų sąskambių.
M. K. Čiurlionį ir M. Ravelį sieja ne tik tie patys gimimo metai — 1875-ieji, bet ir savitas požiūris į muzikinę raišką. Čiurlionio preliudas kviečia įsiklausyti į intymesnę, poetišką muzikinę erdvę, o tuo tarpu Ravelio Toccata išsiskiria skaidrumu, trykštančia energija, ritminiu tikslumu.
Ši kelionė per skirtingas muzikines epochas atskleidžia itin platų muzikinės vaizduotės spektrą. Keliaujame nuo tradicijos prie individualaus balso, nuo aiškiai apibrėžtos formos iki naujų garsinių horizontų, taip matydami, kad kiekviena epocha ir kiekvienas kūrėjas savaip pratęsia nesibaigiantį muzikos dialogą.

Programa:
J.S.Bach (1685 – 1750) - Preliudas ir Fuga Nr. 4 cis-moll iš GTK 2 tomo
L.van Beethoven (1770 – 1827) - Sonata No. 3 C- Dur, Op. 2 No. 3
V. Bacevičius (1905 – 1970) – „Pirmasis žodis“ (Premier Mot), Op. 18
M.K.Čiurlionis (1875 – 1911) – Preliudas b- moll, „Dedikacija Marijai“
M. Ravel (1875-1937) - Toccata iš siuitos „Kupereno kapas“, M. 68

Apie atlikėją:

2005 m. Lietuvoje gimusi Milda Marija Kiškūnaitė fortepijonu pradėjo groti nuo 5 metų. Jos muzikinis kelias prasidėjo Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje pas mamą, mokytoją Aušrinę Kiškūnienę. Jaunystėje Milda Marija pradėjo dalyvauti daugelyje respublikinių ir tarptautinių
konkursų, tapo daugelio konkursų laureate. Svarbiausi pasiekimai: 4 kartus tapo Nacionalinio, o 2016 metais taip pat ir tarptautinio Balio Dvariono jaunųjų pianistų konkurso laureate; 2015 m. - Primo Premio Absoluto tarptautiniame jaunųjų muzikantų konkurse „Citta di Barletta“ Italijoje. 2021 m. pelnė Grand Prix tarptautiniame pianistų konkurse „M.K.Oginskio kūrybos perlai“. 2022 m. dalyvavo Tarptautinėje fortepijono akademijoje „Klaipėda Piano Masters“ ir tais pačiais metais tarptautiniame jaunimo muzikos konkurse
„Premio Scarlatti“ laimėjo I premiją. 2023 m. Milda Marija gavo stipendiją dalyvauti Tarptautinėje fortepijono akademijoje „Feuerwerk“ Vokietijoje. Tarp naujausių pasiekimų - Tarptautiniame muzikos konkurse “Muzika be sienų” laimėta I vieta, tarptautiniame F. Liszto
jaunųjų pianistų konkurse Weimare pelnytas specialusis prizas ypač gabiam dalyviui, tarptautiniame B.Dvariono jaunųjų pianistų konkurse laimėtas diplomas. 2025 metais ji pelnė 3 vietą bei spec. prizą už geriausią V. Bacevičiaus kūrinių atlikimą tarptautiniame V.
Bacevičiaus pianistų konkurse. Milda Marija aktyviai dalyvauja koncertinėse veiklose, meistriškumo kursuose ir festivaliuose. Yra grojusi su Šiaulių kameriniu, Kauno miesto simfoniniu bei su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais. Baigusi Kauno Juozo Gruodžio
konservatoriją, dabar Milda Marija studijuoja Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, prof. Petro Geniušo ir Sonatos Alšauskaitės klasėje.