Amerikos fortepijono sonatos: nuo erdvės iki sąmonės

XX amžiaus amerikiečių muzika dažnai suvokiama kaip ieškanti savo tapatybės tarp Europos tradicijos ir naujo, savito balso. Ši programa sujungia tris fortepijono sonatas, kurios atskleidžia skirtingus šios paieškos kelius.

Aaron Copland sonata fortepijonui – tai skaidrios struktūros ir išgryninto skambesio pavyzdys. Jo muzikoje juntama erdvė, atvirumas, tarsi platus amerikietiškas horizontas. Copland kuria kalbą, kuri sąmoningai tolsta nuo europietiško sudėtingumo ir siekia paprastumo, tačiau išlaiko vidinę įtampą ir discipliną.

Samuel Barber sonata op. 26 – priešingas polius. Tai intensyvus, dramatiškas, virtuozinis kūrinys, kuriame dar gyva europietiškos tradicijos dvasia. Ypač įspūdinga finalinė fuga – vienas techniškai sudėtingiausių  XX amžiaus fortepijono repertuaro epizodų. Barber sujungia visus romantinę ekspresiją su modernia kalba, kurdamas emocionalią, tačiau konstruktyviai griežtą muziką.

Antroje koncerto dalyje skambėsianti Charles Ives  „Concord“ sonata – vienas unikaliausių fortepijono kūrinių muzikos istorijoje. Tai ne tik muzika, bet ir filosofinė refleksija, įkvėpta transcendentalistų – Ralph Waldo Emerson, Nathaniel Hawthorne, Bronson ir Louisa May Alcott bei Henry David Thoreau.

Ives sonatoje tradicinė forma išyra: skirtingi muzikiniai sluoksniai egzistuoja vienu metu, girdimi citatų fragmentai, kontrastuoja chaosas ir ramybė. Tai kūrinys, kuris peržengia koncertiškumo ribas ir artėja prie sąmonės srauto, filosofinio teksto ar net garsinės meditacijos. Ivesas audžia viską į viena: citatas iš Bethoveno Penktosios simfonijos, senus amerikiečių himnus, liaudies melodijas, bitonalias harmonijas, klasterius, tylos momentus. Partitūroje yra pastabų rašalu ir pieštuku — jis nuolat grįždavo, taisė, keitė. Sonata neturi galutinės versijos. Ji yra gyva.

Ši programa tarsi kelionė: nuo Copland kuriamos erdvės, per Barber emocinę ir virtuozinę kulminaciją, iki Ives muzikinės ir filosofinės transcendencijos. Tai trys skirtingi atsakymai į klausimą – kas yra amerikietiška muzika.

Programa:

I dalis

Aaron Copland (1900-1990). Sonata fortepijonui (1939-1941):

I. Molto moderato 

II. Vivace

III. Andante sostenuto

Samuel Barber (1910-1981). Sonata fortepijonui op. 26 es-moll (1949-1950):

I. Allegro energico

II. Allegro vivace e leggero

III. Adagio mesto

IV. Fuga: Allegro con spirito

II dalis

Charles Ives (1874-1954). Sonata fortepijonui Nr. 2, Concord, Mass., 1840-60 (1911-1915):

I. „Emerson“ (pagal Ralph Waldo Emerson)

II. „Hawthorne“ (pagal Nathaniel Hawthorne)

III. „The Alcotts“ (pagal Bronson Alcott ir Louisa May Alcott)

IV. „Thoreau“ (pagal Henry David Thoreau)